- įrytėti
- įrytė́ti vksm. Miẽstą pàsiekėme jaũ gerókai įrytė́jus.
.
.
įrytėti — 2 įrytėti 1. intr. DŽ1 praaušti: Išvažiavau, jau gerokai įrytėjus Sb. 2. refl. pakilti (apie saulę): Da ne diena buvo, ale saulė jau gerai insirytėjus Mrc. rytėti; įrytėti; prarytėti … Dictionary of the Lithuanian Language
prarytėti — 2 prarytėti intr. išaušti rytui, prašvisti: Prarytėjo, ant rytą, kad nusišvietė, ir išvažiavom Slm. rytėti; įrytėti; prarytėti … Dictionary of the Lithuanian Language